Kristinos istorija
Mano būsimas vyras kas rytą klauso „Power Hit Radio“ važiuodamas į darbą, tad neduoda ramybės ir reikalauja, kad parašyčiau jums mūsų istoriją. Dabar 8:23 ryto sėdžiu ir rašau jo griežtu paliepimu. Su Mindaugu esame jau 4-eri metai, jis pasipiršo 2021 metų rugsėjo 4-tą dieną. O istorija tokia.... Sulaukėme pakvietimo į draugų vestuves, aš labai džiaugiausi už juos ir artėjančia švente, tačiau mano Mindukas visaip kaip tik įmanoma skalambijo, kad kam vestuvės, ką tai pakeis, niekada nesiženysiu! Ta prasme ne juoko forma, o NIE KA DA. Žinoma, toks jo užsidegimas niekada nesituokti manęs nežavėjo, gal kažkiek ir skaudėjo viduje, bet stengiausi vyti mintis, kad dar esame labai trumpai ( tuo metu nepilni metai), po skaudžių skyrybų ir reikia tiesiog laiko. Tačiau draugei, būsimai nuotakai, toks jo užsispyrimas nepatiko labiau nei man ir ji net neketino to nutylėti. Todėl jos kelių mėnesių projektas buvo „Įkalbėti Minde, kodėl reikia santuokos“.
Ankstyvą pavasarį sugalvojom, kad reikia išbandyti plaukimą baidarėmis, susitikus su tais pačiais draugais pasiūlėme kartu keliauti kokį savaitgalį paplaukioti. Rokas prunkštelėjo sakydamas, kad jis niekaip neįkalbina, tai jūs galit nė nebandyti (ji baisiai bijo vandens, nes yra skendusi). Taigi įvyko arši diskusija, kaip jai reikia nugalėti baimę ir t.t., kurios pabaigoje įvyko LAŽYBOS, jei Minde pasiperša iki Liepos, Inga plaukia baidare Liepą. Mano „likimas“ sprendžiamas, o aš sėdžiu, kaip ne prie ko. Rankos perkirstos - LAŽYBOS ĮVYKO, gyvenam toliau.
Po kelių savaičių Facebook sienoj švystelėjo lažybų iniciatorės nuotrauka, kurioje ji plaukia BAIDARE. Vėl susitikus prie to pačio stalo gerai pasijuokėme ir viskas liko užmarštyje, LAŽYBININKĖ aprimo. Taigi, nurimus spaudimui ar įvykus nušvitimui Mindukas galiausiai nusprendė žengti tą žingsnį ir nuėjo pas Ingą paklausti, ar galėtų pasipiršti per jos vestuves. Spėkit kas buvo euforijoje. Po kurio laiko draugytė patenkinta leptelėjo gurkšnojant kavą: „Nu tavo vyras koks romantiškas, nesitikėjau, kad gali vyras šitaip sugalvoti, nesu tokio sutikus. Nu VAU, nu bet pamatysi NIEKO NESAKYSIU DAUGIAU!!!“.
Žinoma, aš ją apibariau už tai, kad išvis kažką sako. Bet ir tai liko užmarštyje. Tačiau karts nuo karto vis kirbėjo pasąmonėje įvairūs būsimi/ galimi scenarijai. Liepos gale nutarėme nuvažiuoti į Nidą. Užlipome ant auksinių kopų, o visai netoli tos vietos yra „MŪSŲ“ vieta, kur turėjome antrą pasimatymą ir sakėme, kad čia grįšime kas metus. Esame prie saulės laikrodžio, aplinkui laksto vaikai (turime 3 vaikus kartu sudėjus), mano močiutė kartu ir prisiminus jam pasiūlau nueiti į savo meilės vietą. Tačiau Mindaugas nesutiko atsakęs, kad bus kita proga ten sugrįžti. Tai kaip jūs manote, ką aš pagalvojau. Žinoma, suvedžiau mylimos draugės komentarą su mylimojo atsakymu ir padariau išvadas, kad tas super romantiškas pasipiršimas vyks toje vietoje. Sau susidėliojusi taškus laukiau, kada bus ta musu intymi kelionė į Nidą.
Mėnuo iki draugės vestuvių, užslinko ilgalaikė pilnatis, pykomės dėl visko, erzino net žvilgsnis, nėra ką kalbėt apie kalbėjimą vienas su kitu. Išaušta ilgai lauktos šventės rytas, prabundam apsižodžiuodami, išvažiuojame į grožio procedūras, grįžtame jau įsijungę gerą vakarėlio nuotaiką. Kadangi nuotaka gyvena dviem aukštais žemiau, nusprendžiame likus porai valandų iki ceremonijos susitikti. Pamačius vieną kitą nesulaikėme ašarų ( O tuo metu nenutuokiau, kiek daug ji slėpė). Ji apsikabino mane ir virpančiu balsu pasakė:„Kokia tu graži!“. Žinoma, nesutikdama prieštaravau, kad tai jos diena. Pasirodo visi 35 žmonės ( įskaitant visą aptarnaujantį personalą) viską žinojo, stebėjo mane, keistai šypsojosi, komplimentai (žvelgiant atgal iš šono jau suprantu jų tokį dėmėsį). Mindukas nė lašo neparodė jokio jaudulio, nerimo ar kito neįprasto elgesio. Aš galvoje jau įsitikinau, jos piršlybos vyks Nidoje, todėl VISIŠKAI nenutuokiau, kas manęs laukia 12-tą valandą. Mindukas keliaraiščio nepagavo, atėjo laikas nuotakos puokštės gaudynėms. Užėmus poziciją laukėme kuo visa tai pasibaigs. Vedėjas nuotakos paprašo apsisukti tris kartus, pasimankštinti ir mesti puokštę.... tačiau Inga griebia mikrofoną ir tarė:„Atsiprašau visų kitų merginų, bet ši puokštė šiandien priklauso tik vienai!“. Ibruko puokštę man į rankas ir apsuko. O ten jau klūpėjo mano princas visas įsitempęs, sumišęs. O aš visiškame šoke, veidą sumurgdžiau į tą puokštę iš netikėtumo. Būsimas vyras klūpi viltingai laukdamas, kada aš atsakysiu. Išlindusi iš puokštės atsisukau į svečių minią sušukdama ir sušokdama greitą laimės šokį grįžau prie klūpinčio būsimo jaunojo pagaliau ištardama lemtingąjį TAIP! Na tokių piršlybų pilnas internetas, tačiau šias išgyvenom patys su labai juokinga priešistorę. Po įvykusių piršlybų visi svečiai nepraleido progos pasigirti, jog viską žinojo ir laukė. Mindaugas sustingo kokiam pusvalandžiui ir negalėjo pratarti nei žodžio :D Šiuo metu jau vestuvės atšoktos, tačiau tokia laiminga ir taip nustebinta nebuvau NIEKADA.