Kornelija
Paauglystėje susidūriau su nepakeliamais mėnesinių skausmais, kurie sukeldavo ir vėmimą, ir alpimą. Nepadėdavo jokie vaistai nuo skausmo, pilvo šildymas ar kitos priemonės. Ieškojau gydytojų, kurios mane pakonsultuotų ir pasiūlytų sprendimą, kaip visgi bent kiek sušvelninti skausmus. Visgi, ginekologė, pas kurią lankiausi pirmą kartą mane tikino, kad skausmai sumažės tik po gimdymo. Man paauglei tuo metu tai skambėjo absurdiškai ir gąsdinančiai, o ir tokia paauglės konsultacija pas ginekologę šiandienos akimis atrodo labai neprofesionaliai. Dabar esu jau suaugusi moteris, pagimdžiusi dukrą, tačiau mėnesinių skausmai spėkite - vis dar nepakeliami.:) Panašių patirčių su tokiais ginekologų patarimais esu girdėjusi ne kartą, tad labai norėtųsi palinkėti, kad šiandien kuo mažiau jaunų moterų susidurtų su specialistais, kurie paauglėms dalina absurdiškus ir klaidinančius patarimus, apipina mėnesines mitais. O pačioms jaunoms moteris palinkėti pačioms domėtis, to nesigėdyti ir atrasti ginekologus, kuriais pasitikite ir kurie išsklaido visus gajus mitus.
Kristina
Papasakosiu savo istoriją.
Kai buvau paauglė labai ilgai laukiau kada prasidės mėnesinės. Visos klasiokės ir kiemo draugės jau "sirgo", o aš vis ne.. Galiausiai prasidėjo 17-kos. Buvau liesa, aukšta, be jokių moteriškų formų ir mėnesinės būdavo trumpos ir neskausmingos. Vos tris dienas ir viskas. Vėliau apie 25 metus pastebėjau, kad sergu beveik du kartus per mėnesį, nes ciklas kas 18 dienų. Pasijuokdavau iš savęs net ir kitiems, kad sergu du kartus per mėnesį. Skaičiau, kad taip būna ir nesukau daugiau galvos.
Ištekėjusi, nustojau saugotis, jokių kontraceptikų niekada negėriau. Tačiau po penkių metų natūraliai susilaukti deja nepavyko, o mėnesinės traukėsi iš gyvenimo ir būnant 30ties pasirodydavo kas antrą mėnesį. Kreipiausi į gydytojus, nes labai norėjome vaikučio. O jie man nustatė priešlaikinę menopauzę. Pastoti buvo tiesiog neįmanoma, nes vaisingumo lygis prilygo 55 metų moters galimybes. Buvo šokas. Prireikė metų laiko su tuo susitaikyti. Mėnesinės buvo visai dingusios pusei metų. Mes su vyru kreipėmės dėl įvaikinimo ir pradėjome globos kelią.
Ir tada man į rankas papuolė rusų mokslininkės knyga, kuri paremta daugybe tyrimų. Ji kalbėjo apie moteris norinčias pastoti, tačiau gyvenančias tokį gyvenimo būdą, kuris tiesiogiai kenkia jų hormonams ir vaisingumui. Tad pradėjau laikytis raciono, kuris buvo rekomenduojamas. Atsikėlus ryte, jokios kavos ir jokių saldžių užkandžių. Miegas! Svarbu eiti tvarkingai kasdien miegoti ir anksti keltis. Jokio alkoholio ir cigarečių. Produktų sąrašas, ką valgyti. Skamba juokingai, bet po mėnesio šios knygos rekomendacijų laikymosi, susirgau mėnesinėmis vėl. Gydytoja atlikus tyrimus, skambino vėlai vakare pasakyti, kad įvyko stebuklas ir kraujo rezultatai rodo, kad tu gali pastoti, nes menopauzės rodiklis jau nebedega raudonai. Tai truputį suvėlė smegenis, nes jau buvom pradėję globėjų ir įtėvių kursus. Nusprendžiau nesimėtyti ir eiti toliau įvaikinimo keliu, o apie moterišką sveikatą susirūpinti labiau.
Šiandien man 38 metai, mes įsimylėję savo 4ių metų vaiką, kuris atkeliavo pas mus būdamas metukų. Esam labai laimingi. O dėl mėnesinių, kuris yra mano moteriškumo ir jaunystės veidrodis, aš visada dirbu toliau sąmoningai rinkdamasi miegą, produktus, nepiknaudžiaudama alkoholiu ir kava. Džiaugiuosi, kad vis dar sergu mėnesinėmis, kad ir kaip tai juokingai skambėtų, nes reiškia, kad esu vis dar jauna :) Mylėkime save!
Vida
Nuo pat mėnesinių pradžios, man jos buvo labai skausmingos. Jokie nuskausminamieji vaistai nepadėdavo, gal tik trumpam sumažindavo skausmą. Skausmas buvo toks didelis, kad nieko negalėjau daryti, praleisdavau daug įvykių savo gyvenime. Kelis kartus buvau nualpusi iš skausmo, mane vežė į ligoninę, tačiau daktarai niekaip nepadėjo, liepė tiesiog kęsti. Kol galiausiai man nustatė endometriozę. Gydytoja man patarė, jei noriu turėti vaikų, turiu gimdyti dabar. Tuo metu man buvo vos 20 metų. Tai sukėlė man didžiulį stresą, nes vaikų norėjau, bet ne dabar. Kiti daktarai man daug nepadėjo. Tačiau kai pakeičiau savo gyvenimo būdą ir pradėjau klausyti savo kūno, viskas pagerėjo, mano hormonai pasiekė balansą. Vis dar laikausi šių įpročių, tad dabar galiu gyventi bei mėgautis juo.